Opa pą. Nepyk bet šį kartą savo trigrašio nekišiu ir tik cituosiu Tavo kolegės Rūtos atsakymus: „1. Kai buvau 16-os, tikėjau (tikėjausi), jog užaugus būsiu… labai svarbiu žmogum. Tuo metu dar nenutuokiau kaip ta svarba pasireikš, tačiau, kad būsiu svarbi tai čia buvo net ne klausimas Nuoširdžiai, 16-os, mane gąsdino vien mintis apie būvimą kuo nors, apie netolimoje ateityje gresiančią pasirinkimo būtinybę. Žinojau tik tiek, kad privalau įstoti (nesvarbu kur, bet į aukštąją) – nes taip reikia. Kodėl? – nežinojau ir neklausinėjau. Paprasčiau buvo save įtikinti, kad tai yra TAI, ko noriu. 16-toms gyvenimo Kalėdoms dovanų gavau žiaaaaauriai storą knygą „Sėkmės universitetas“ – žadėjusią neabejotiną pasisekimą gyvenime, jei tik ja ...
Labas. Kad jau pradėjau rašyti apie gebančius daug, įdomiai, įtaigiai ir motyvuojančiai kalbėti, noriu pristatyti kitą, kadaise irgi 16-ką turėjusią kolegę. Ji, kaip ir praeito įrašo pažiba Saulius, padeda didžiulei „krūvai“ moksleivių su(si)vokt, kas ir kaip vyksta aplinkoje, ką ir kaip daryti, kad veiktų efektyviau ir daug drąsiau, kad ir kokia situacija bebūtų. Jap. Lina Matikevičienė. Nepaneigsi – ji įkvepianti kolegė. Tačiau, pakalbėkim ne kokia ji yra dabar, o kokia buvo vėjavaikės laikais. Pirmasis klausimas (jau turbūt atsimeni koks jis) – „ką veiksi užaugus?“. „LM: Kai buvau 16-os, tikėjau, jog užaugusi būsiu konditerė ir buvau, baigiau maisto pramonės technikumą ir tapau konditere, bet dirbau labai neilgai, nes supratau, kad tai ...
Na ką, grįžtu su savo postringavimais ir pokalbiais į eterį. Manau, tiek Tu, tiek dauguma tavo kolegų pažįsta šį mūsų sen(į)būvį. Jei nepažįsti, tai bent girdėjęs tikrai esi. Gi jis moko ne vieną, o gal kokias aštuonias naujosios grupeles šauniausių jaunuolių, kurie jau dabar suvokia daug daugiau nei pats Saulius būdamas 16-os Tai gi, kaip ir išdaviau, tai Saulius Bagdonas. Kad jau užsiminiau apie jo mąstymą, kai jam buvo 16, tai ir pratęsiu. Nors jaunuolis buvo kiek naivokas, tačiau jau tada tikėjo, kad užaugęs bus turtingas ir galingas. Turiu pagirt, tikrai turto užderėjo. Kadangi aš į jo piniginę nebuvau „prasmukęs“, tai kalbu apie tai ką tikrai žinau – iškalbingumą. Siūlau ...
Taip išpuolė, kad radau laiko parašyti apie dar vieną kolegę, kad geriau įsivaizduotum, kur Tu čia randiesi, nes spėju dar viską matai per tuos pačius 16-kinio rožinius akinius, NAIVUOLI duok Die, kad ir tau įbirėtų biški smegenukų kaip ir man kadais ir pradėsi vertinti viską dar subjektyviau objektyviau… Tai va, tiek tu tiek aš dirbam su tokia mergina, kuri save išreiškia vis į „eterį“ primesdama visokių brukalų piešinių. Tai į Facebook’ą, tai į groupsą… Na balaganas. Bet linksma, nesakyk… Kad ir neįprasta forma komunikuoja, bent jau bando ) Na gerai, prie reikalo, prie klausimų – atsakymų. 16-metė ir jos svajonės apie ateitį: „Būdama jauna, graži, naivi mergiotė svajojau būti architekte. Po ...
Na ką, galiu pratęsti savo įspūdžius apie šio keisto kolektyvo narius, o konkrečiau – apie šiuo metu ties KV’iečių projektais (agronomininkystė, pasėlių konservavimas, sėjos darbams dar neužimtose dirvose planavimas ir kt.) dirbančią Boženą. Tai gi, Božena mergina kaip mergina, t.y. pliurpia daugiau nei reikia ir ne visada apie tai ką reiktų.. užsiiminėja visokiais niekais gyvenime ir t.t. Tačiau, kai uždaviau klausimą kuom ji tikėjosi tapti dar būdama 16-os, tvirtai atrėže: „Jau būdama 16-os žinojau, kad esu suaugusi ir noriu būti archeologe!“ Šyptelėjusi pridūrė – „Dar ir dabar noriu ja būti…“ Kaip ir sakė mano pašnekovė, ji jau 16-os suvokė, kad yra sugausi, ir kaip supratau pokalbio eigoje, gerai įsivaizdavo susiformavusį ...
Taigi, taigi, taigi. Pirmasis iškritęs iš mūsų medžio (KV’iečių laukas ir medis, net man keistoka…) – Tomas. Kaulinskas Tomas. Kaulinskas Tomas Vadovas. Pasirodo net ir Jam (organizacijos Vadui) buvo 16! Ir ta proga vienas faktas apie jį: „Tomas: Kai buvau 16-kos, tikėjau, jog užaugęs būsiu Asmens sargybiniu.“ Kaip žinai, šis žmogus ne pėsčias ir žodžio laikosi, nors kiek ir nukrypo nuo šio tikslo, tačiau tikrai mokė (-o?) žmones apsiginti patiems, kad nereiktų brangiai išlaikomo žmogaus greta. Taip. Kas toliau? Štai kitas faktas, susijęs su tuo met didžiąją laiko dalį užimančia Tomo veikla – mokykla. „Tomas: Nemeluosiu, mokykloje labiausiai nemėgau – matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, lietuvių, lotynų, anglų…“ Iš atsiųstos nuotraukos tikrai ...
Labas! Atsimeni tas dienas, kai pasaulį dar matei per rožinius akinius? Kai nežinojai ką reiškia mėnesio pabaigoje stumdyti likusius grašius ir galvoti, kur tie velnio popierėliai prapuola? Ar kai linksmiausias laikas prasidėdavo maždaug nuo 14:00? Na? O, šyptelėjai! Prisimeni? Tikrai taip!! Tada tiek Tau tiek man buvo nedaugiau 16-os! Ir atrodo prabėgo tik 5 (gal kiek daugiau ar net mažiau) meteliai ir turi visai kitą požiūrį į aplinką, į geriausią draugą, net į save. Viskas kitap – vieni dalykai dar labiau džiugina, kitų jau nebesupranti… Spėju, pasijutai kiek vyresnis nei jauteisi prieš šią mano keverzonę?! Nebijok, viskas dar priešakyje! Bet, kad prisimintum savo ir pamatytum kelių kolegų požiūrį per tuos ...
Su sąlyga, kad…. kad KV’iečiai (taip vadinsimės čia, bloG’e) bendravo tyliai ir bemaž tik savo komandų būreliuose, aš, Rūta, Rasa, Edvinas, Loreta, Vilija, Aurelija, Vytautas ir dar keliolika galvotų žmonių nusprendėm kiek pakeist nusistovėjusią padėtį. Tad pradėsim bendrauti čia, bet kiek kitaip ir įdomiau ir daug dažniau. Jau smalsu? Nieko, priprasi ir prie intrigos ir prie nebaigtų minčių O kol kas – Iki!